- vorotinklis
- vorótinklis sm. (1) 1. Dbk, Ant, Gdr žr. voratinklis 1: Vorotinkliais visi kampai ažeję, tingi nugaudyt Lel. Inspjovė pirštą, tuoj ieško vorótinklio, vynioja in piršto Aln. 2. žr. voratinklis 4: Kad metus mūsų vadina vorotinkliais, žole SPI107.
Dictionary of the Lithuanian Language.